Mokytojau,
Kaip rudens lietus girdo ištroškusią žolę,
Taip Jūsų žodžiai išmintimi ir rūpesčiu
Užpildo mūsų jaunatvę,
Ir kartais, tuo nesuvokdami, Jums įpučiam liūdną atodūsį.
Tad ačiū,
Kad nepaliekate
Ir už viską, ką duodate mums.
Mokytojau,
Kaip rudens lietus girdo ištroškusią žolę,
Taip Jūsų žodžiai išmintimi ir rūpesčiu
Užpildo mūsų jaunatvę,
Ir kartais, tuo nesuvokdami, Jums įpučiam liūdną atodūsį.
Tad ačiū,
Kad nepaliekate
Ir už viską, ką duodate mums.