Žmonės, kurie kažkada atėjo į mokyklą savo širdies raginimu, niekada jos nepaliks.
Tebūna kasdienybė panaši į duoną,
Soti ir pilnavertė su kvapnia pluta.
Dosniai dalink savo žinių aruodą,
Kurį pasės tavo globojama karta.
Tebūna visos Jūsų dienos gražios
Skaisčios lyg pavasario versmė!
Nors valandų sunkių, žinau, vėl bus nemaža,
Dalint save kitiems – gyvenimo prasmė.
