Projektą remia Europos Sąjungos regioninės plėtros fondas

Apie projektą

Projekto tikslas – didinti bendrojo ugdymo įstaigų tinklo veiklos efektyvumą.

Projekto uždavinys – modernizuoti gamtos ir technologinių mokslų mokymo(si) aplinką.

Projekto partneriai: visos šalies savivaldybės ir valstybinės mokyklos.

Projekto įgyvendinimo metu yra vykdomos šios veiklos:

  • Gamtos ir technologinių mokslų mokymo priemonių ir įrangos įsigijimas. Perkami mokymo priemonių ir įrangos komplektai atskirai 1–4 kl. ir 5–8 kl. mokykloms, kurios vykdo atitinkamas bendrojo ugdymo programas.
  • Gamtos ir technologinių mokslams mokyti įsigytų mokymo priemonių ir įrangos panaudojimo ugdymo procese metodikų parengimas.

 

Gerų švietimo rezultatų pasiekiančiose šalyse gamtos mokslų mokoma taikant praktinę tiriamąją veiklą – ji vis populiaresnė ir Lietuvos mokyklose. Vis daugiau dėmesio skiriama gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų ir technologijų pritaikymui kasdieniame gyvenime. Gamtos mokslų pamokos persikelia ir į netradicines erdves: parką ar mokyklos kiemą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

2018 m. gegužės 14 d. prasidėjo 1–4 klasėms skirtų mokymo priemonių ir įrangos pristatymas į mokyklas. Už 2 023 683,86 eurų 676 šalies mokyklos gavo 58 pavadinimų priemones, skirtas pasaulio pažinimo dalykui mokyti.

2018 m. birželio mėn. mokykla gavo laboratoriją 1–4 klasių mokiniams. Mokyklos edukacinė aplinka pasipildė priemonėmis, skirtomis gamtamoksliam ugdymui. Priemonių komplektas, jau įgavęs „Gamtamokslinės spintos“ pavadinimą, sudarytas iš įvairiausių priemonių: nuo įprastų laboratorinių indų, gamtos pažinimo mokymo priemonių iki šviesinio ir rankinio skaitmeninio mikroskopų bei rinkinių mechanikos bandymams atlikti.

1–4 klasių priemonėms progimnazijoje įrengtas kabinetas, kuris yra prieinamas visoms pradinių klasių mokytojoms. Šioje patalpoje mokytojos randa ne tik priemones, bet ir gali pasirengti tiriamiesiems darbams, kaupti tiriamąją medžiagą, dalytis patirtimi ir pan.

Pasak „Švietimo naujienų“: „Mokykloms tenka rūpestis „Gamtamokslinę spintą“ nuolat papildyti, atnaujinti. Tai nauji iššūkiai ir mokyklai, ir mokytojams. Tačiau tikėtina, kad mokytojams, įsitraukusiems į tiriamąją veiklą ir patyrusiems, kaip jų mokiniai išgyvena atradimo džiaugsmą, šie sunkumai nebus dideli. Šiuo projektu siekiama modernizuoti 1–8 klasių gamtos ir technologinių mokslų mokymo(si) aplinką. Tam bus panaudota 6 950 880,43 eurų. Projekto trukmė: 28 mėnesiai (2017 m. kovas – 2019 m. liepa).“

Projektą įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.

Parengti 1–4 klasių pasaulio pažinimo pamokų veiklų aprašai

Gautos priemonės 5-8 kl. mokiniams.

Įgyvendinant projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“, pradinių klasių mokytojams yra sukurti pasaulio pažinimo pamokų 27 veiklų aprašai, skirti padėti mokytojams pamokose naudoti projekto lėšomis nupirktas mokymo priemones. Šie aprašai yra patalpinti projekto svetainėje „Vedlys“, adresu: http://www.vedlys.smm.lt/medziaga_mokytojams.html#1–4.

„Medžiaga mokytojams“/“ 5-8 kl.“ jau yra patalpinti kai kurių pamokų veiklų aprašus (išskyrus 1 aprašą) papildantys vaizdo įrašai. „5–8 kl. pamokų veiklų aprašų, mokymo priemonių, vaizdo įrašų tinklelyje“ yra nurodyta kurie aprašai turi vaizdo įrašus.

Įdomu mokytis

Pradinių klasių mokiniai ir mokytojai ugdymo procese sėkmingai naudojasi projekto „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ medžiaga ir priemonėmis.
• Gamtos pažinimo ir neformalaus švietimo būrelio „Jaunieji miško bičiuliai“ užsiėmimuose, mokiniai, pasinaudodami matavimo ruletėmis ir atstumo matavimo ratuku atliko teritorijos matavimus lauke. Vėliau, matematikos pamokose, suskaičiavo darželio kiemo perimetrą ir teritorijos plotą.
• Panaudodami matavimo indą su rankena, garinimo lėkšteles, vonelę, ledo kubelius, elektrinę viryklę ir karščiui atsparų indą, mokiniai atliko „Vandens apytakos rato tyrimą“.
• Pats smagiausias bandymas – tai raudonųjų kopūstų sulčių spalvų kitimas šarminiame ir rūgštiniame tirpale bei piešimas kopūstų sultimis ant lapo.

Pradinių klasių mokytoja metodininkė
Alma Urbonavičienė

Įdomiosios pamokos „Gamtamokslėje laboratorijoje“

Jaunieji miško bičiuliai, nudirbę darbus savo darže, pastebėję rudeninius reiškinius parke ir kieme, sugrįžo į klases ir pasinėrė į „Gamtos laboratorijos“ atradimus.
Pirmiausiai sužinojo iš ko gaminamas cukrus ir nagrinėjo jo tirpumą vandenyje bei skonines savybes. Buvo panaudotos gamtos ir technologijų mokslų priemonių komplektas: žemų stiklinių rinkinys, matavimo indas, pasterio pipetės ir petri lėkštelės.
Mokiniai labai susidomėjo paprasčiausios elektros grandinės tyrinėjimu. Naudodami pagrindines elektros dalis, išsiaiškino ir sujungė paprastą elektros grandinę. Kiek buvo džiaugsmo, kai užsidegė lemputė, pradėjo suktis ratukas ir įsijungė garsinis signalas. Kai kuriems mokiniams pavyko sujungti ir sudėtingesnę elektros grandinę. Buvo panaudotos „ Gamtamokslės laboratorijos“ priemonės: elektros grandinės rinkinys, elementai ir įvairūs smulkūs metaliniai, plastikiniai ir guminiai daiktai.

„Jaunųjų miško bičiulių“ būrelio vadovė

mokytoja Alma Urbonavičienė

Viena iš sričių, kur panaudojami projekto „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ gautieji gamtos įrenginiai yra fizikos pamokos.

8 klasėje, einant skyrių „Paprastieji mechanizmai“, šių priemonių pagalba mokiniai įsitikino sverto, skridinio ir nuožulniosios plokštumos nauda ir praktiniu panaudojimu buityje, patikrino auksinės mechanikos taisyklės tiesą bei šių mechanizmų naudingumo koeficientą. Pamoką vedė vyresnioji mokytoja Alma Valonienė.

Pats išbandau- tada tvirtai žinau

Antros klasės mokiniai jau seniai žinojo, kokios yra  druskos skoninės savybės ir kur ją naudoja mama.

Per pasaulio pažinimo pamoką antrokai sužinojo iš kur gaunama ir kam dar naudojama druska. Kodėl Baltijos jūroje gintarai guli dugne, o Raudonojoje – plūduriuoja. Mokiniai ne tik žiūrėjo filmuką apie druskos gavybą, bet ir patys atliko kelis bandymus. Vienas buvo „Plūduriuojantis kiaušinis“ . Vaikai į gėlą vandenį įdėjo nevirtą kiaušinį, jis paskendo. Sūriame vandenyje – plaukiojo. Taigi, mokiniai padarė išvadą, kad kiaušinis yra sunkesnis už gėlą vandenį, bet lengvesnis už labai sūrų vandenį.  Kitas bandymas buvo užauginti druskos kristalą. Šiuo bandymu pasitvirtino druskos gavybos procesas. Garuojant vandeniui, druska virsta į druskos kristalus, kuriuos susmulkinus, vėl gaunama paprasta druska.

2 klasės mokytoja Alma Urbonavičienė

Chemijos pamoka su dešimtokais

Chemijos mokytojas Steponas Samalius kartu su dešimtokais tyrė pH pokyčius tirpaluose. Naudojo indus ir pH matuoklį su bluetooth. Ph pokyčio grafikai persikėlė į ekraną.

Fizikos eksperimentai tęsiasi ir nuotolinio mokymo(si) metu

Jau nuo 2017 m vyksta ES projektas „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“, kuriame dalyvauja ir mūsų mokykla. Gautos gamtos mokslų priemonės leidžia modernizuoti mokymosi aplinką, didinti pamokų efektyvumą. Aktyviausiai šiais mokslo metais projekte dalyvavo septintokai. Mokiniai susipažino su įvairias masės, tūrio, tankio nustatymo būdais. Pandemija nutraukė kontaktines pamokas ir eksperimentus teko perkelti į virtualią erdvę.
Šiuo metu septintos klasės fizikos programoje nagrinėjama ,,Medžiagų būsenos“, ,,Šiluminis kūnų plėtimasis“, todėl difuzijos, šiluminio kūnų plėtimosi, skysčių drėkinimo reiškiniai ir buvo tiriami jaunųjų eksperimentatorių. Praktinė patirtis, įgyta šiuo sudėtingu laikotarpiu, sudomins mokinius gamtos mokslais ir padės geriau įsisavinti teorines žinias.

Fizikos vyr. mokytoja Alma Valonienė

Biologijos priemonių naudojimas gamtos  mokslų ir biologijos pamokose

Mokydamiesi integruotų gamtos mokslų ir biologijos, 5-10 klasių mokiniai naudoja įvairias gautas priemones: Petri lėkšteles, kolbas, matavimo indus, mikroskopus.Taip stebimi preparatai su audiniais, mikroorganizmais, taip pat galima pažiūrėt, kaip atrodo išdidinti įvairių pasirinktų medžiagų fragmentai: cukraus dalelės atrodo kaip brangakmeniai, kavos milteliai akyse virsta kristalais. Naudojant biologijos ir chemijos bandymams bei stebėjimams skirtus indus, galima daug ką sužinoti apie augalų bei mikroorganizmų paslaptingą gyvenimą.

Biologijos mokytoja Rusnė Feiferienė

Trispalviai bandymai

Labūnavos pagrindinės mokyklos 3 klasės mokiniai artėjant Kovo 11-ąjai, drauge su mokytoja, atliko įvairius trispalvius bandymus: su kopūsto lapais, eksperimentavo, kaip valgomoji soda reaguoja su actu.Sumaišius sodą su actu įvyko cheminė reakcija, kurios metu susidarė putos. Jos pakankamai stipria srove ištekėjo iš indelių. Kadangi buvo suberti maistiniai dažai, srovė veržėsi spalvota ir tai vaikams suteikė dar daugiau džiaugsmo. Linksmai ir išradingai trečiokai pasveikino Lietuvą su Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Jurgita Vaitiekūnienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė

Su elektra draugauju, bet neišdykauju

Kovo 30 dieną, pasaulio pažinimo pamokoje, ketvirtos klasės mokiniai, remdamiesi savo patirtimi ir naujomis žiniomis, dirbdami poromis, bendradarbiaudami ir atlikdami bandymus, mokėsi sujungti elektros grandinę. Naudodami gamtamokslės laboratorijos elektros grandinių rinkinius, vaikai sudarė nuoseklias ir lygiagrečias elektros grandines, nustatė, kokie daiktai yra laidininkai, kokie izoliatoriai. Bandymų ir eksperimentų metu ketvirtokai įgijo naujų žinių ir įgūdžių, perprato naujus dalykus ir patyrė tikrą pažinimo džiaugsmą.

Pradinio ugdymo mokytoja E. Junčienė

Sliekų paieškos

Jaunieji miško bičiuliai, sulaukę grįžtančių paukščių, iškeliavo į Labūnavos parką stebėti bundančios gamtos ir ieškoti paslaptingųjų sliekų. Apsiginklavę „Gamtamokslės laboratorijos“ inventoriumi: lūpomis, pincetais, metru ir plastikiniu stebėjimo indu, po pernykščiais lapais, kasdami žemes, rado nemažai sliekų. Juos tyrinėjo „petri“ lėkštelėse, ieškojo balnelio, kuris mokiniams parodė, kur slieko galva. Matavo ir lygino sliekus, stebėjo kaip jie juda, išsiaiškino, kuo minta. Kelis sliekus apgyvendino plastikiniame stebėjimo inde ir kelias dienas stebėjo, kaip jie purena dirvožemį, kuo minta. Dar daugiau  informacijos apie sliekus ir kitus bestuburius rado, naudodami mokyklos planšetinius kompiuterius. Nors tą dieną lijo lietus, mokiniai grįžo pilni įspūdžių ir naujų žinių.

„Jaunųjų miško bičiulių“ vadovė mokytoja Alma Urbonavičienė

Draugauju su vandeniu

Kovo 22 diena – „Pasaulinė vandens diena“. Antrokai ir ketvirtokai susidomėję klausėsi mokyklos sveikatos priežiūros specialistės Eglės Dirsienės pasakojimo apie vandens naudą, poreikį, panaudojimą.

Nuotolinėje pamokoje mokiniai stebėjo, kokius bandymus galima atlikti vandens pagalba. Grįžę į mokyklą, antrokai ėmėsi „ekspermentuoti“. Į kiaušinių dažais nuspalvintą vandenį sumerkė kiniško kopūsto lapus. Ir jau stebint pamokoje jis pradėjo keistis. Rytojaus dieną lapai buvo raudoni, mėlyni ir ryškiai žali. Tada pabandė balioną pripusti acto ir sodos mišinio pagalba. O į likusį actą pamerkė kiaušinį. Rytojaus dieną, jis buvo be lukšto ir galėjai jį laisvai suspausti. Kas nutiko antrokai išsiaiškins chemijos pamokose, kai paūgės. O dabar mus lydi atradimų ir netikėtumų džiaugsmas!

Mokytoja Alma Urbonavičienė

Kam reikalingos svarstyklės?

Antros klasės mokiniai pasaulio pažinimo pamokoje stengėsi išsiaiškinti, kam reikalingos svarstyklės ir ką su jomis galima sverti? Panaudodami „Gamtamokslės laboratorijos“ priemones – įvairias svarstykles, mokiniai išsiaiškino, kad jų paskirtis priklauso nuo to, kokios masės daiktus jomis galima sverti, taip pat, kaip tiksliai reikia nustatyti masę. Mokiniai, naudodami kūno masės svarstykles, išsiaiškino, kokia jų kūno masė ir sudarė mokinių kūno masės diagramą. Panaudodami kitas svarstykles, svėrė savo kuprines ir nustatė, ar ne per daug daiktų nešiojasi. Buitinėmis svarstyklėmis svėrė obuolius bei didelį kopūstą, kurio masę bandė įspėti. Pamokos pabaigoje mokiniai apibendrino gautą informaciją ir visi tvirtai žinojo, kad masę matuojame kilogramais ir gramais.
Mokytoja Alma Urbonavičienė

Pažintis su kompasu

Pavasarį smagiausios pamokos vyksta lauke. Todėl antrokai pažinties su kompasu ir pasaulio šalių įtvirtinimo pasaulio pažinimo pamoką smagiai leido Labūnavos miestelio stadione. Mokiniai susipažino su kompaso sandara ir jo panaudojimu. Mokėsi orientuotis pagal kompasą aplinkoje, nustatė šiaurės, pietų, rytų ir vakarų kryptis. Pasirinko orientyru objektą-sceną ir nustatė, kas yra jos rytuose, vakaruose, pietuose ir šiaurėje. Naudodamiesi žiūronais, stebėjo gulbes kitame tvenkinio krante. Antrokai išmoko naudotis kompasu ir žiūronais, nustatyti pasaulio kryptis.
Mokytoja Alma Urbonavičienė

Spalvoto cukraus piramidė

Paskutinę šių mokslo metų dieną antros ir trečios klasės mokiniai susirinko „Gamtamokslėje“ mokyklos laboratorijoje. Visi susidomėję ir susikaupę statė spalvoto cukraus piramidę. Jai pastatyti reikėjo tokių priemonių: matavimų cilindrų, matavimo indų, stiklinių, arbatinių šaukštelių, aišku, cukraus, dažų ir vandens. Vaikai pasigamino trijų skirtingų spalvų ir tankių tirpalus ir labai atsargiai, pagal sienelę pylė į matavimo cilindrus. Tirpalus pylė nuo sunkiausio iki lengviausio, todėl jie gražiai „gulė“ vienas ant kito. Mokiniai apibendrindami darbą, padarė išvadą, kad spalvos nesusimaišo dėl skirtingo tirpalo tankio. Visi džiaugėsi spalvingomis cukraus piramidėmis.
Parengė pradinio ugdymo mokytoja Alma Urbonavičienė

Vandens šiluminės savybės

„Jaunųjų miško bičiulių“ užsiėmimo metu su mokiniais toliau nagrinėjome vandens savybes. Mokiniai prisiminė, kad gėlas vanduo yra lengvesnis už sūrų vandenį. O kaip yra su gėlu vandeniu, kai skiriasi vandens šiluminės savybės. Aiškinomės, šaltas ar šiltas vanduo sunkesnis ( tankis didesnis). Ir mums pavyko! Tiesa, ne iš karto!
Šaltą vandenį nuspalvinome mėlyna spalva, o šiltą- geltonai. Tada bandėme šalto vandens stiklinę apversti ir uždėti ant šilto vandens. Spalvos susimaišė ir tapo vanduo žalias! Tada pabandėme padaryti atvirkščiai ir spalvos nesusimaišė. Išvada- šiltas vanduo yra „lengvesnis”, todėl spalvos nesusimaišė. Įgijome naujų žinių apie vandenį, buvo labai smagu!

„Jaunųjų miško bičiulių“ vadovė
mokytoja Alma Urbonavičienė

Pirmokų bandymas

Pirmos klasės mokiniai pasaulio pažinimo pamokos metu pirmą kartą atliko tikrą bandymą. Naudodami gamtamokslės laboratorijos priemones – mėgintuvėlius, indelius, pipetes, mokiniai tyrė mėlynojo kopūsto sultis. Pirmokai patys sumaišė sultis su vandeniu, actu ir sodos tirpalu, stebėjo, kaip skystis keičia spalvą, aiškinosi, kodėl tai vyksta.

„Gamtamokslės laboratorijos“ pristatymas respublikinėje pradinių klasių konferencijoje „Tai įdomu!“

Labūnavos pagrindinės mokyklos „Jaunieji miško bičiuliai“ dalyvavo nuotolinėje respublikinėje pradinių klasių mokinių konferencijoje „Tai įdomu!“, kurią organizavo Vilkaviškio pradinė mokykla. Pranešimą „Įdomiosios pamokos „Gamtamokslėje laboratorijoje“ pristatė 3 klasės mokinys Dovydas Ruškus. Mokiniai susidomėję klausėsi įdomių pranešimų, stebėjo filmukus su įspūdingais bandymais. Tris iš jų nutarėme pakartoti savo laboratorijoje. Konferencija dovanojo daug gerų emocijų ir begalę naujų atradimų.
„Jaunųjų miško bičiulių“ vadovė
Mokytoja Alma Urbonavičienė

Tiriamieji darbai gamtos pamokose

6 klasės ugdymo programoje integruotas biologijos, chemijos ir fizikos kursas, todėl dažnai atliekami įvairūs tiriamieji laboratoriniai darbai.
Analizuojant ląstelės sandarą, mokiniai tyrinėjo ne tik mikroskopinius organizmus, bet ir daugialąsčių organizmų dalis, jų audinius. Taip pat buvo stebimos įvairios medžiagos – cukrus, druska, kava, augalų bei žmogaus audinių (plaukų, odos) dalelės.
Mokiniai stebėjosi, koks sudėtingas ir tobulas mikro pasaulis, kai jį stebime padidintą,- cukrus atrodė kaip ledo kristalai, plaukas – kaip stora virvė, o ypač egzotiškai atrodė natūralių bei sintetinių audinių preparatai. Vieningai nusprendėme – nuostabus pasaulis ir jame esantys gyvieji organizmai bei medžiagos, reikia stengtis tai pamatyti ir suprasti.

Pradinukų veikla „Gamtamokslinėje laboratorijoje“

Visą pavasarį pradinių klasių mokiniai aktyviai darbavosi gamtamokslinėje mokyklos laboratorijoje. Jaunieji miškininkai matavo ir lygino vandens ir druskos tankį, svėrė skystus ir birius produktus. Mokiniai aiškinosi magneto savybes ir atliko nemažai bandymų panaudodami „Magnetų rinkinį“, bei sužinojo, kaip padarytas kompasas ir kam naudojamas. Trečiokai per matematikos pamokas ruletėmis ir atstumų matavimo rateliu matavo klasės, salės, lauko aikštelių ilgius ir pločius, skaičiavo plotus ir perimetrus. Ketvirtokai su mokytoja Jurgita, pasitelkę į pagalbą stiklines kolbeles ir vandenį, mokė muzikos pradmenų būsimus pirmokus. Dabar Labūnavos pradinukai laukia paskutinio užsiėmimo „Saldžiojoje laboratorijoje“ šiais mokslo metais, kurio metu gamins pyragą „Tinginį“ ir dalinsis su draugais.
Pradinių klasių mokytoja Alma Urbonavičienė

Maisto gaminimo būdai technologijų pamokose

6 klasės mokiniai, mokydamiesi maisto gaminimo būdų, atliko eksperimentą, kur greičiau užvirs vanduo:  greitpuodyje ar paprastame puode. Vanduo užvirė greičiau greitpuodyje!

Pamoka netradicinėje aplinkoje

Pamokos tema:

Gėlo vandens organizmai

Pamokos uždaviniai:

Dirbdami porose ir individualiai gebės įvardinti

kelis organizmus.

Labūnavos pagrindinė mokykla gali pasigirti savo vaizdinga lokacija. Todėl, esant palankiam orui, biologijos pamokos dažnai vyksta gamtoje.

7 klasės mokiniai tyrė gėlo vandens organizmų įvairovę. Vėliau pagilinti žinias turėjo savarankiškai ieškodami reikiamos informacijos ir pristatyti pasirinktą organizmą pamokos metu.

Barupės upė tikrai turtinga savo biologiniu genofondu. Mokiniai susipažino su gyvosios gamtos organizmų išvaizdos, augimo, kaitos ypatumais, atrado ir apibūdino aplinkos taršos bioindikatorius.

Smagu, kai gali suderinti pamokos tikslus, švarų orą, tekančios upės tėkmę, gamtos skleidžiamus malonius garsus ir netradicinės pamokos pozityvias emocijas.

Pamokos kitaip ir kitur

Aštuntos klasės mokiniai, nagrinėdami fizikos skyrių ,,Kūnai skysčiuose ir dujose“, kartu su fizikos ir matematikos mokytojomis, atliko laboratorinį darbą ,,Archimedo jėgos priklausomybės nuo skysčio tankio tyrimas“. Darant užduotis veiklos buvo įvairios: matavimai, skaičiavimai, grafikų brėžimai, išvadų formulavimai. Pamokoje panaudota projekto „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologijų mokslų priemonėmis“ gauta įranga. Kita dalis – pamoka gamtoje, kur eksperimentų pagalba patikrinti teiginiai, dėsniai, išmokti nagrinėjant Archimedo jėgą. Pamoka gamtos ,,laboratorijoje“ – įdomesnė, informatyvesnė, nes padėjo atsakyti į klausimus, kada tos pačios medžiagos kūnai skęsta, o kada plūduriuoja, ar dega žvakė, uždegta dirbtinio palydovo, judančio orbita aplink Žemę, viduje ar galima sugriauti teiginį, kad Archimedo jėga nepriklauso nuo skysčio tūrio ir kt.

Fizikos mokytoja Alma Valonienė

ELEKTRA MŪSŲ NAMUOSE

Pamokos tema:
Elektra, jos gaminimas bei naudojimas mūsų gyvenime.
Pamokos uždavinys: analizuojant skaidres susipažinti su elektra, elektros teikiama nauda, sužinoti kur ji gaminama, išmokti jungti elektros grandinę bei susipažinti su elektrotechnikos istorija.
Penktos klasės mokiniai, naudojant naujas mokymo priemones, susipažino su elektra bei mokėsi jumgti elektros grandinę. Mokiniai suprato, kad elektra naudojama visur- namuose, ligoninėse, mokyklose, gamyklose… Tyrimų duomenimis, viena trečioji dalis žemėje pagamintos elektros sunaudojama elektros lemputėms, todėl aptarėme kaip turėtume ją taupyti. Šiuo metu auga žmonių gyvenimo lygis, tobulėja technologijos, žmonių buitis tampa lengvesnė. Taigi be elektros energijos ir šviesos mūsų gyvenimas būtų žymiai sunkesnis. Turime dėkoti visiems išradėjams ir mokslininkams, nes tai išradimas, pakeitęs dabartį. O mes džiagiamės pamoka bei naujomis priemonėmis, kurios padėjo mums suprasti, kaip elektra patenka į mūsų namus.

Smagūs užsiėmimai „Gamtamokslėje laboratorijoje“

Smagiausi užsiėmimai vyksta mokyklos „ Gamtamokslėje laboratorijoje“. Tai šiemet išbandė ne tik pradinių klasių mokiniai, bet ir „Jaunųjų miško bičiulių“ būrelio nariai. Jie atliko net 7  bandymus su balionais. Įspūdingiausia buvo tai, kad balionas aplink save gali sukurti magnetinį lauką- įsielektrinti ir traukti įvairius lengvus daiktus. Dar klausėmės „nuostabios“ baliono muzikos, kai viduje sukosi moneta. Bandėme pripūsti balioną susidariusiu stipriu oro mišiniu iš sodos ir acto rūgšties. Ne mažiau įdomūs bandymai buvo ir su vandeniu. Tyrinėjome vandens paviršiaus įtempimo savybes. Bet labiausiai visus nustebino „Vaikštantis vanduo“. Kai tuščios talpos po nakties prisipildė vandens popierinio rankšluosčio pagalba. Dabar mokiniai su nekantrumu laukia „Saldžiosios laboratorijos“ užsiėmimų.

„Jaunųjų miško bičiulių“ būrelio vadovė

mokytoja Alma Urbonavičienė

Aštuntokai – ateities ekspertai: žinios sau ir kitiems

Gruodžio mėnesį, artėjant atostogoms, aštuntokai fizikos pamokose nagrinėjo jėgų rūšis. Atėję į pamokas mokiniai ant stalų rado daug priemonių ir būsimų darbų užduočių aprašų – visa tai rodė, kad tyrinėjama medžiaga bus įsimintina, įdomi, įpareigojanti savarankiškai mąstyti.
Nurodyti darbai buvo labai įvairūs. Eimantas ir Aurėjus tyrė trinties jėgą ne tik įprastų priemonių pagalba, pildant lenteles, brėžiant grafikus, bet naudojant indą su ryžiais, išsiaiškino, kaip parduotuvėse veikia prekių apsaugos priemonės. Benas ir Naglis – tamprumo jėgos ekspertai, nurodė ne tik kur ši jėga svarbi sporto šakose, bet nustatė, kurioje vietoje reikia perdurti pripūstą balioną virbalu, kad jis nesprogtų. Martynas ir Lukas iš buityje naudojamų daiktų pasigamino dinamometrą, o kol darė įvairaus efektyvumo veikiančius liftų modelius, ant grindų krisdamos priemonės šiurpino apačioje esančios klasės mokinius. Arminui ir Kornelijui – įdomiausias bandymas su centais, kur jie su svarstyklėmis tikrino atitiktį tarp centų masių nurodytų žinynuose ir tikrovėje, išnagrinėję užrašų ant Danijoje važinėjančių automobilių nuotraukas, atliko skaičiavimus. Rimti ir susikaupę, Grantas ir Almantas kalė vinis, traukė siūlus, stebėjo judančias mašinėles, kad suprastų inerciją, atstojamąsias jėgas ir tikrino ar pasitvirtino jų eksperimentų hipotezės. Ugnė ir Augustė – sąveikų žinovės, tikrino jėgas: kurios iš jų išjudino ant stalo sudėtus kūnus, kurių veikmės svarbios policijos automobiliams.
Renkant priemones jėgų testavimui, pasitarnavo „Vedlys“ – „Mokyklų aprūpinimo gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ projektas.
Atostogos, ne tik laikas poilsiauti, bet ir pasiruošti nuveiktų darbų pristatymui, prezentuojant įrodyti eksperimentų pamokose naudą. Mini konferencijoje aštuntokai tai padarė su kaupu, pasimatavę žinias ir radę atsakymus į daug fizikos klausimų.

Fizikos mokytoja Alma Valonienė