Žiemos tyloje, apniukusio dangaus fone bei saulės spindulių išsiilgusių vaikų lūpomis giedama tautiška giesmė kėlė natūralų bendrumo jausmą, einantį tiesiai per širdį…Galėjome džiaugtis laisvų žmonių bendryste, vidine tiesa, noru būti sykiu, atsiminti ir kalbėti…
Pasipuošę tautiniais ar trispalviais rūbeliais, ženkliukais, lipdukais ir gavę šventės atributinį piešinėlį ant skruostuko, vaikai, dainelės „Nupiešiu Lietuvą“ fone, pasinėrė į laiko rato sūkurį. Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Ingrida ir Indrė laiko juostoje parodė ką mes jau žinom, prisimenam ir nešim tolyn į ateitį…
Rodos vis dar kaukšena arkliais traukiamas tramvajus Kaune, vis dar prisimenam drąsius ir garbingus signatarus, kurie kūrė laisvą Lietuvą. Mūsų vaikų širdies tarpeliai spalvinosi trispalvės spalvomis, lietuviško miško kvapu, upių ar ežerų gaiva, Gedimino pilies istorijos paslaptingumu, laisvos Lietuvos demokratijos simboliais! O ant nupiešto torto degėme tik 101 žvakutę, kuri nušvies mums kelią į gilesnę bei sąžiningesnę Lietuvą!
Kulminacijai pasiekus, smagusis šokis „Lietuva, tu mana“, įnešė labai daug smagaus klegesio ir geros nuotaikos judesyje. Ir buvo suprantama, kad toliau žengiame į laimingesnę Lietuvą!
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Ingrida Sinickienė
