Mūsų mokyklos pradinukai kartu su mokytojomis yra nepailstantys ir žingeidūs keliautojai, tad šiais metais mokslo metų pabaigai pasirinkome tolimą kelionę į Klaipėdą – trečią pagal dydį Lietuvos miestą, uostamiestį, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Dangės upės žiočių.
Ansktyvą gegužės rytą pajudėjome link pajūrio. Po keletos valandų kelionės autobusu, vaikai susidomėję jau žvalgėsi po Klaipėdos senamiestį. Senoji perkėla iš Klaipėdos senamiesčio kelia tik pėsčiuosius ir dviratininkus. Įsigiję bilietus, visi nekantriai dairėmės po marias ir laukėme kelto, kuris perkėlė mus į Kopgalį, kur yra Delfinariumas ir Jūrų muziejus. Daugeliui vaikų tai buvo pirmoji patirtis ir plaukti keltu jiems labai patiko.
Pirmiausia nuskubėjome į delfinariumą, kur vaikai su nuostaba ir susižavėjimu stebėjo delfinų pasirodymą: gerėjosi jų protu, išmone, žaismingumu, gebėjimu bendrauti su žmonėmis.
Nerijos fortą 1864 m. pradėjo statyti Prūsijos karalystė, o vėliau forto statybos darbus pabaigė Vokietijos imperija. Tačiau jau netrukus fortas tapo nebetinkamas gynybai ir buvo perduotas uostui. 1979 metais čia buvo įkurtas Lietuvos jūrų muziejus. Nerijos fortą sudaro šešiakampis statinys su pakeliamu tiltu, o pylimą juosia dirbtinis vandens griovys. Šiandien šiame griovyje taikiai turškiasi rožiniai pelikanai. Pamojavę pelikanams ir išdidžiai pozuojantiems pingvinams, nuskubėjome apžiūrėti atnaujinto muziejaus akvariumo. Ekspozicijose pristatoma jūros gyvybė, koralai, kriauklės, Lietuvos vandens telkinių bei tropinės žuvys. Didžiausią įspūdį vaikams paliko akvariumo požeminis tunelis, kuris yra vienintelis toks Baltijos šalyse ir kur galima iš arti pamatyti didžiulius eršketus, net juos paliesti.
Kitas lankytinas objektas Nerijoje – pajūrio žvejo etnografinė sodyba ir netoli jos esanti laivų – veteranų ekspozicija. Ši pasiturinčio žvejo sodyba įrengta 1979 metais pagal XIX-XX amžiaus pabaigos Šventosios ir Palangos apylinkių pajūrio žvejų sodybas. Sodybos šeimininkė maloniai pakvietė vaikus į edukacinį užsiėmimą apie vėtrunges. Sužinojome, kam žvejai naudojo vėtrunges, kaip jas gamino, puošė savo kurėnus – senuosius marių laivus. Vėliau visi kūrėme ir dekoravome savo vėtrunges.
Senosios žvejo sodybos takas nuvingiavo per pušyną ir nuvedė mus visus prie jūros. Vaikai džiaugėsi saule, bėgiojo pajūriu, taškydami jūros bangas, rinko kriauklytes bei akmenėlius darbeliams.
Paskutinis mūsų smagios kelionės lankytinas objektas – Klaipėdos zoologijos sodas, įsikūręs 10 kilomentų atstumu nuo Klaipėdos. Zoologijos sode šiandien yra apie 200 vienetų gyvūnų. Šią kolekciją sudaro per 150 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas. Vaikai su didžiule meile ir susidomėjimu apžiūrinėjo sodo gyventojus: vieni kėlė pasididžiavimą, kiti – šypseną, treti – atrodė grėsmingai. Klaipėdos zoologijos sodas gali didžiuotis turėdamas vienus iš rečiausių Baltijos šalyse baltuosius tigrus. Prie liūtų ir tigrų narvų vaikai užsibuvo bene ilgiausiai. Šilto vaikų dėmesio sulaukė draugiškieji kupranugariai ir ožiukai.
Šiek tiek nuvargę, bet pilni gražiausių kelionės įspūdžių, grįžome į mokyklą, kur nekantriai laukė tėveliai.
Pradinių klasių mokytojos D. Dovydavičiūtė ir A. Urbonavičienė
