Puzaičių kaimas

Kaimo valstiečių „lankos“, t. y. ganyklos Puzaičiuose buvo surikiuotos prie Mėklos upelio ir vadinosi šeimininkų pavardėmis, o Puzaičių miške kiekvienas kiemas turėjo savo miško dalį, taip pat savininko pavarde vadinamą. Dėl to žinome kad čia gyveno: Mykolas Pšenaška (Pšenaškos lanka), Vutencas/Vacencas (Vacenco lanka), Naujokas (Naujoko lanka), Kuprevičius (Kuprevičiaus lanka), Urbonavičius (Urbonavičiaus miškas), Naruševičius (Naruševičiaus miškas).

Kaime buvo eigulio, staliaus, kalvio sodybos.

Žydarùčiais žmonės vadino upelį, tekėjusį iš Puzaičių miško į Barupę. Čia ne tik kiekvienas upelis, bet ir atskiras žemės plotas, pieva turėjo savo pavadinimą. Vẽjipievė – vėjuota pieva vidury Puzaičių miško, graži lygumėlė. Viẽlka blota – šlapia baluota pieva Puzaičių miško viduryje. Paslankà – 2 ha pieva prie Barupės upelio. Ìšorė – kita 5 ha pieva. Dūlýna – šlapia 2 ha pieva.

Siaũrai – siaura 5 ha pieva, bęsitęsianti pamiške. Karklýtės – 30 ha pieva, ganykla paupyje prie Labūnavos miško, kur augo daug karklų. Kónec pole – 20 ha dirvos plotas, kaip sako pavadinimas, kažkurio lauko gale.

Mitai sklandė apie netoli kaimo buvusią vietą, vadintą Velėkla – tai buvo akmenimis išgrįsta duobė su joje susirenkančiu gruntiniu vandeniu, esanti 0,7 ha pievoje, – vieta skirta moterims velėti žlugtą. Kaime senelių laikais buvo šnekama, kad ją, būgtai, iškasė Napoleono kareiviai geriamam vandeniui gauti, bijodami užnuodyto vandens…

——————————————–

Pacūnų kaimas

Pacūnai – senas bajorkaimis, akalica, minimas senuose raštuose nuo 17 a., – teismo dokumentuose dėl Volko lankos ir Volko miško prie Pacūnų kaimo rašoma, kad savininkai Jokūbas ir Kotryna Varlauskaitė Volkos neatvyko į turėjusį vykti 1699 m. teismo posėdį…

20 amžiuje iki II pasaulinio karo Pacūnai buvo dviejų bajorų šeimų valdos – žemės čia priklausė Jogintavičiams, Kalvaičiams, Marcinkevičiams, Jurevičiams, dar tarpukariu čia gyveno Gabrilavičių ir Jesukevičių šeimos.

Pomidžgolė – vieta prie kelio šalia Pacūnų, kur senuose 20 a. pradžios žemėlapiuose pažymėtas vienkiemis. Dabar ten prie Labūnavos–Saviečių kelio stovi koplytėlės tipo paminklinis kryžius kaimo Sibiro tremtiniams su 1945 m. data.

Vietinių žmonių buvo pasakojama, kad labai seniai Pacūnai buvusi didikų Pacų valda, nors jokių tai paliudijančių dokumentų niekas nėra neaptikęs.

Kita pavadinimo kilmės versija susijusi su galima šios vietovės Vitartų giminės valdymo istorija, – ši garsi įtakinga Lietuvos didikų giminė valdė didelę dabartinio Labūnavos dvaro dalį jau 14 a., po to, kai jiems ją skyrė tuometis šių žemių valdytojas kunigaikštis Skirgaila. Vėliau ilgą laiką, net iki 17 a. Labūnavos dvaras buvo vadinamas Vitartų, Vitartų-Vitartavičių arba Labūnavos[1]Vitartavičių dvaru. Žemes su ūkiais ir žmonėmis šiam įtakingam didikui vėliau dar skyrė ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis. Vitartų įtakingumą liudija dokumentai, iš kurių matosi, kad ši giminė turėjo daug valdų žemėse nuo Labūnavos iki pat Žeimių. Mūsų dienas pasiekė vienintelis tokios valdos vardas – Kryžius tremtiniams buvusio Pacūnų kaimo valdoje. Kėdainių raj. Foto. Šarūno Šimkaus 2013 m. Pacūnai. Greičiausiai pradžią jam davė Vitarto sūnus Pocius Vitartavičius, didžiojo kunigaikščio Aleksandro laikais buvęs Kauno karužu (vėliavininku), kaip ir vėliau jo sūnus Vaina Pocevičius, dar be to buvęs ir Kauno pavieto teisėju. Vėliavininkas LDK kariuomenėje buvo jaunesnysis karininkas, vėliavos saugotojas ir jos nešėjas žygio bei mūšio metu. Į jo pareigas įėjo šauktinių dalinio parengimas visuotinio šaukimo metu ir dalinio atvedimas į kašteliono nurodytą vietą.

Kaip ir pridera vėliavininko valdai, žemėlapyje Pacūnai yra pirmieji, priešakyje išsirikiavusių dar 3 bajorkaimių – Pėdžių, Žiogáičių ir Saviečių.

15-16 a. pavardžių žmonės dar neturėjo – tokių, kurios visiems šeimos palikuonims būtų vienodos ir leistų tą giminę atskirti nuo kitų. Žmonės vadinosi vardais, o kad būtų aiškiau juos atskirti vieną nuo kito, prie vardo pridėdavo paaiškinamąjį žodį, dažnai tėvo vardą ar kilmės vietovę. Pvz. Vitarto sūnus – Pocius Vitartavičius, jo sūnus – Vaina Pocevičius. Nekilmingieji ir mažiau sulenkintose Lietuvos vietovėse tėvo vardui pridėdavo lietuviškas priesagas, o kilmingieji – slaviškas, pvz. Adomas, Juozapo sūnus galėjo būti Adomu Juozapaičiu/Juozapėnu (liet) arba Juozapavičiumi (slav). Moteris vadino, prie jų vardų pridėję tėvo, vėliau vyro vardą, pvz. Aldona, Juozapo duktė galėjo būti vadinama Aldona Juozapytė, Juozapaitytė, Juozapavičiūtė (liet), o ištekėjusi už pvz. Pociaus Vitartavičiaus būtų tapusi Aldona Pociene.

Užduotis: pagalvok ir pasakyk kaimynui, kaip tave vadintų 15 -16 amžiuje!

 

—————————————

Projektas „Kaimo turizmo paslaugų plėtra Labūnavoje“, finansuojamas pagal 2023–2025 m. SADM priemonę
„Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.

Labūnavos bendruomenės centras, 2024
https://www.facebook.com/LabunavosBendruomenesCentras/?locale=lt_LT
Projekto konsultantė D. Amankavičienė https://dialogoprojektai.lt/konsultantai