Pabarupės kaime daug gyventojų laikė save lenkais, kalbėjo lenkiškai. Daugybė žemės plotų, laukų, dirvų, pievų, buvo vadinami juos nusakančiais vietovardžiais, – daug jų pavadinimų kalbinta nurodė senojo kaimo gyventoja Juzefa Pšenaškienė.
Žamalianka, Dyrvãnik, Čebýsak – kai kurių taip čia vadintų vietų pavadinimų kilmė ir prasmė nebežinoma mums šiandien. Paupio pieva vadino didelę 30 ha pievą Barupės krantuose, o Didžiąja píeva – 3 ha pievą prie Barupės. Fugelianka – anksčiau buvęs senovinių rėžių pavadinimas, vėliau virtęs bendriniu žemės ploto pavadinimu. Apušỹnė – sakydavo apie drebulių miškelį, nes “apuše” vadino drebules. Pagùrka, Pugùrak – vadino didelę 40 ha pievą aukštesnėje vietoje, „ant kalnelio“. Skruzdėlỹne – 3 ha žemės plotą su krūmais prie upelio. Po gandrãlizdžiu – 30 ha pievutę apsuptą krūmais, panašią į didelį lizdą.
Žemės kaimo žmonės turėjo mažai, todėl daug kas pindavo krepšius, taip pridurdamas pragyvenimui. Krepšių ūkyje reikėjo daug ir visokių – doklų šienui nešti, sėtuvių, pintinių šakniavaisiams, mažesnių pintinių maistui kamaroj laikyti, indų grūdams.
Tai, kad kaimas turėjo savo dūdų orkestrėlį, kuris labai prasiversdavo švenčiant šventes, buriant žmones draugėn, įtakos greičiausiai turėjo 19 a. gale Labūnavos dvare veikusi 4-metė profesionalių muzikantų paruošimo mokykla, – matyt jauni gabūs vyrukai iš šito kaimo taip pat buvo to mokslo kadaise ragavę.
Pasakoja, kad karves kaime laikydavę nuo senovės daugiausiai juodmarges, skanus buvęs jų pienas, riebi grietinė, geras išeidavęs sviestas, sūriai. Kaime garsus buvęs viename kieme laikytas geras veislinis eržilas, buvęs populiarus plačiai apylinkėse.
Jaunimas pasišokti subatoje eidavęs į kitus kaimus, dažniausiai į Serbinus. Merginos kaupavę kraitį – ausdavę linines ir vilnones drobes, paklodes, lovatieses, rankšluosčius, marškas. Buvusi kaime siuvėja, kuri pasiūdavusi rūbus, kokių prireikdavę šeimoms iš naminių drobių ir audeklų.
Jaunus žmones supiršdavę piršliai, suderėję kraitį su tėvais, o tie, besirūpindami vaiku, žiūrėdavę labiau turto, negu ar patinka peršamasis. Buvę Pabarupėje ir taip – piršliai piršę seną turtingą jaunikį jaunai merginai ir tėvai sutikę ją išleisti, nors toji ir nenorėjusi. Nelikus, ką daryti, mergina pabėgusi iš namų ir negrįžusi tol, kol piršliams nenusibodę važinėti čia jos ieškoti ir tik ėmus dairytis kitos. Tėvai priėmę atgal užsispyrusią dukrą, supratę, kaip stipriai ji nenorėjusi peršamo vyro. Vėliau ji kaimo šokuose susipažinusi su jaunu vaikinu iš Linelių kaimo ir tapę pora visam gyvenimui, – pasakojęs savo mamos ir senelių istoriją jų vaikaitis Gilerdas.
Kraičio skrynios, 19 a. vid., Kėdainių raj., https://ars.mkp.emokykla.lt/liet_tautodaile/skrynios_ir_kraitis.htm
—————————————
Projektas „Kaimo turizmo paslaugų plėtra Labūnavoje“, finansuojamas pagal 2023–2025 m. SADM priemonę
„Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.
Labūnavos bendruomenės centras, 2024
https://www.facebook.com/LabunavosBendruomenesCentras/?locale=lt_LT
Projekto konsultantė D. Amankavičienė https://dialogoprojektai.lt/konsultantai