Tamsiuoju laikotarpiu žmonės turėtų gyventi ramiau, daugiau laiko skirti savo vidiniam pasauliui. Žibintų šventė mums visiems primena, kad nors lauke ir tamsu, viduje visada šilta ir šviesu. Viduje – tai sieloje. Sielos šviesa ir yra tikroji žibinto šviesa, kurią svarbu saugoti, prižiūrėti ir neleisti jai užgesti.
Tamsos metu sieloje, kaip ir gamtoje, vyksta tikroji kūryba, pasiruošimas pavasariui arba idėjų realizavimui. Sėklos bręsta žemėje, kaupia visas jėgas, kad galėtų prasikalti ir išvysti saulės šviesą. Žmogus brandina idėjas savo pasąmonėje, kurias atėjus laikui realizuos.
Žibintų šventė sustiprina žmogų, pripildo jį vidinės šviesos, suteikia pasitikėjimo, įkvepia kūrybai ir suteikia daug vilties ir prasmės kiekvienai gyvenimo dienai.
Priešmokyklinio ugdymo vyr. mokytoja
Sandra Strazdauskienė
