Mokyklos raida

Spaudos draudimo metais Lietuvoje, o taip pat ir Labūnavos apylinkėse pradėjo kurtis slaptosios daraktorinės mokyklos. Žiemos metu daugelyje kaimų veikė dažnai kas savaitę iš trobos į trobą keliama mokyklėlė. Joje vaikus mokė tikėjimo pradžiamokslio, skaityti, skaičiuoti (mokė tėvų pasamdytas asmuo), rečiau – rašyti gimtąja kalba.

Labūnavos krašte daraktorinių mokyklų buvo nemažai. Žinoma, kad jos buvo Jono Jucevičiaus, Butkienės (vardas nežinomas), Prano Zutkio, Adomo Butkaus sodybose Kruopių kaime. Šiose mokyklėlėse dirbo daraktoriai: Butkienė (vardas nežinomas, apie 1900 m.), Sasnauskas (vardas nežinomas, 1903-1904 m.), Bronius Banevičius (apie 1915 m.), Povilas Kerza ( metai nežinomi).

Yra išlikusių prisiminimų apie mokyklą pas Praną Zutkį. Pamokos vykdavo seklyčioje. Stalai ir „zoslanai“ buvo sustatyti ratu. Daraktorius turėjo atskirą stalą ir kėdę. Tėvai už mokslą turėjo mokėti, visiems mokiniams reikėjo vieną dieną maitinti daraktorių.

1918 m. mokykla tapo valstybine. Ją sudarė trys skyriai, kuriuose dirbo vienas mokytojas. Buvo mokoma skaityti, rašyti, aritmetikos, gamtos, geografijos. Už mokslą mokėti nereikėjo. 1921 m. Ansainių kaime, Kazimiero Šatinsko sodyboje, atidaryta pradžios mokykla. Čia dirbo mokytoja Magdalena Mugasaitė. Mokyklą rėmė ūkininkai Kšenavičius (vardas nežinomas) ir Fabijonas Dautartas, kuris buvo dar ir tėvų komiteto pirmininkas.

Nuo 1927 m. Švietimo ministerija įvedė privalomą pradinį mokymą. Todėl Labūnavos krašte atsiranda daugiau pradžios mokyklų: Serbinų, Kruopių kaimuose.

Iš pasakojimų žinoma, kad Labūnavos pradžios mokykla apie 1931-1932 m. buvo klebonijos patalpose. Jai vadovavo mokytojas Petras Girčys (tremtinys). Remiantis senų žmonių prisiminimais, atsidarius Labūnavos pradžios mokyklai, buvo uždarytos (ne visos) aplinkiniuose kaimuose esančios mokyklos.

1938-1944 m. pradžios mokykla buvo įsikūrusi Petro Ibensko sodyboje Kunigiškių kaime.

Nuo 1933 m. pradėtos steigti 6 skyrių pradinės mokyklos. Jose dėstyti dalykai: tikyba, lietuvių k., skaičiavimas, Tėvynės pažinimas, istorija, geografija, gamta, dailės dalykai, rankų darbai, muzika ir dainavimas, kūno kultūra.

1949-1950 m. m. įkurta septynmetė mokykla. Laikinai mokykla įsikūrė Pakapiuose, Stasio Petraičio ir Onos Pakštienės privačiuose namuose, nes buvo ruošiamos patalpos Labūnavos špitolėje. 1950 m. sausio mėnesį mokykla perkelta į Labūnavą.

Pagrindiniame pastate buvo įrengtos 2 klasės, vėliau keturios klasės. Pradinės klasės mokiniai mokėsi kitame klebonijos pastate. 1957 m. vasarą vyko kapitalinis mokyklos remontas. Atlikta darbų už 20 tūkst. rub. Fanera pakaltos lubos, perdėtos ir išdažytos grindys, pastatytos koklių krosnys, išdažytos sienos, langai. Biblioteka papildyta 1000 knygų, gautų iš rajoninių pionierių namų. 1958 m. nupirkta mokymo priemonių už 19 tūkst. rub. – akordeonas, 2 rankiniai patefonai, plokštelių rinkinys, 10 porų slidžių, priemonių fizikos pamokoms. 1960 m. pradėtos statyti mokomosios dirbtuvės, kurios, perėjus prie aštuonmečio mokymo, tapo klasėmis. Jos buvo įrengtos buvusiame I-IV kl. komplekte. 1961 m. buvo pastatytas šiltnamis. 1961-1962 m. m. išleista I-oji aštuntokų laida. 1964 m. pagrindinis pastatas buvo apkaltas lentelėmis, įdėti nauji langai.

1965 m. rugsėjo 1-ąją duris atvėrė nauja, dviejų aukštų mūrinė (dabartinė) mokykla. Pagal projektą mokyklą turėjo sudaryti aštuonios klasės, mokytojų kambarys, rūbinė. Statybų eigoje nutarta papildomai įrengti radijo mazgą, direktoriaus kabinetą, pastatyti katilinę ir įrengti centrinį šildymą, vandentiekį, vietinę kanalizaciją, vėliau buvo įrengta ir valgykla.

1975 m. fizikos kabinetų apžiūroje tarp aštuonmečių mokyklų užimta I-oji vieta. 1980 m. įrengtas lingafoninis anglų kalbos kabinetas. 1987 m. rajoninio konkurso ,,Dainų dainelė” nugalėtojai atstovavo rajoną Vilniuje. Liaudies ūkio pasiekimo parodoje Maskvoje mokykla atstovavo Lietuvą ir buvo apdovanota aukso medaliu. 1986 – 1987 m. m. išleista I-oji devintokų laida.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, mokykloje įkurta žmonių grupė ir etnografinis ansamblis „Aukuras“, kurių veikla priminė Labūnavos visuomenei svarbiausius Lietuvos įvykius, datas, pirmosios Lietuvos istoriją, tautines dienas. 1989 m. mokykla pirmoji rajone įkūrė jaunųjų maironiečių kuopelę. Vėliau buvo įkurtos ateitininkų ir valančiukų kuopelės. 1996 m. sukurta mokyklos emblema. 1998 m. išleistas pirmasis mokyklos laikraštėlio „Vaivorykštė“ numeris. 1999-2000 m. m. išleista I-oji dešimtokų laida. 2001 m. įkurtas mokyklos muziejus. 2002 m. įrengta sporto ir aktų salės, kompiuterių klasė. 2004 m. Nociūnų darželis – mokykla ir Beinaičių mokykla tapo Labūnavos pagrindinės mokyklos skyriais. 2012 m. prie mokyklos prijungtas Labūnavos lopšelis – darželis „Ąžuoliukas“, 2014 m. Pelėdnagių „Dobiliuko“ skyrius.

Labūnavos pagrindinę mokyklą baigė 62 mokinių laidos ir nuo 1950-2014 m. m. dirbo 206 mokytojai.

 

Plačiau knygelėje “Labūnavos mokyklos keliu”